KONTAKTAI

Mus galite rasti: Gedimino g. 33, II a. 1 kabinetas. 44311 Kaunas,

tel./faks.:  (8-37) 422573 el.p.: info@tikra.lt

Pradžia
Naujienos
VIEŠNAGĖ TELŠIUOSE

 

Spalio 20 dieną JPS vadovai A.Dambrauskas, F.Jucius, J.Rimkus, Rimantas Jauga lankėsi Telšiuose ir susitiko su Telšių rajono meru Vytautu Kleiva, savivaldybės administracijos direktoriumi Sauliumi Urbonu. Pasikeista nuomonėmis apie darbuotojų atstovų informavimą ir konsultavimą vykstant rajono kultūros įstaigų auditui.

Po susitikimo Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus dalyvavo Biržuvėnų dvare vykusiame Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos 90 metų paminėjimo renginyje. Profesinės sąjungos padėkos raštais apdovanoti aktyviausi profsąjungiečiai Julita Švėgždavičienė, Gediminas Petrulis.

Antroje dienos pusėje įvyko JPS atstovų susitikimai su Telšių rajono darbo biržos bei Sodros darbuotojais.

 

 

 

 

 

 
KONFERENCIJA "NACIONALINIS SUSITARIMAS DĖL VALSTYBĖS STIPRINIMO"

Spalio 22 dieną, šeštadienį, Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje vyko konferencija "Nacionalinis susitarimas dėl valstybės stiprinimo". Pranešimus skaitė:

 

  • Vilniaus universiteto profesorius Povilas Gylys ("Sisteminė Lietuvos krizė. Kaip ją įveikti?")
  • Politologas, Vytauto didžiojo universiteto profesorius Antanas Kulakauskas ("Kas yra Nacionalinis susitarimas demokratijos sąlygomis")
  • Filosofas, humanitarinių mokslų daktaras Krescencijus Stoškus ("Tiesioginė demokratija bei Ekonomikos ir visuomenės reikalų tarybos likimas Lietuvoje")
  • Vilniaus universiteto studentų atstovybės Prezidentas Arminas Varanauskas ("Studentų indėlis ir požiūris į Lietuvos valstybės kūrimą")
  • Mykolo Riomerio universiteto profesorius Alfonsas Vaišvila ("Teisės samprata, reikalaujanti socialinio susitarimo")
  • Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka ("Gerovė be gerovės valstybės?")
  • Socialinių mokslų daktaras, Šiaulių universiteto docentas, Lietuvos kaimo išlikimo tarybos vicepirmininkas Jonas Jasaitis ("Pilietinės visuomenės uždavinys: savivaldos sistemos atkūrimas Lietuvoje")
  • Teisininkas, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas ("Stiprios profesinės sąjungos - stipri valstybė. Kaip sustiprinti profesines sąjungas?")

 

Jungtinę profesinę sąjungą konferencijoje atstovavo pirmininkas Arvydas Dambrauskas, teisininkas Tadas Račius ir NPSMC direktorė Jolita Gaigalienė.

 

 

 

 

 
SIŪLOMA ĮTEISINTI NAUJĄ MMA SKAIČIAVIMO PRINCIPĄ

 

Grupė parlamentarų Seime įregistravo naujus Darbo kodekso pakeitimus, kuriais siekiama nustatyti, jog minimali mėnesinė alga (MMA) negalėtų būti mažesnė už pusę Statistikos departamento paskelbto vidutinio atlyginimo dydžio. Tokiu atveju, MMA dydžio atlyginimą gaunantys darbuotojai Lietuvoje per mėnesį uždirbtų kiek daugiau negu 1000 litų.

Seimo narių Gintaro Songailos, Vidmanto Žiemelio, Kazimiero Uokos, Valdemaro Valkiūno ir Algirdo Syso parengtose teisės akto pataisose teigiama, kad įteisinus naują MMA nustatymo principą, Lietuva pasektų pažangių Europos Sąjungos valstybių pavyzdžiu.

„Pagal tokį principą šiandien minimali mėnesinė alga Lietuvoje sudarytų kiek daugiau kaip 1000 litų ir tokia situacija maždaug atitiktų standartus, kurie šiandien galioja daugelyje Europos Sąjungos valstybių (ne tik Vakarų, bet ir Vidurio Europoje). Lietuvoje ir taip vidutinė mėnesinė alga yra žymiai mažesnė nei kitose vidurio Europos valstybėse, o dar ir minimalios mėnesinės algos proporcija yra mažesnė. Kaip antai, Latvijoje jau antri metai sistemingai mažinama ši disproporcija, o Lietuvoje socialinė diferenciacija lieka viena didžiausių Europos sąjungoje (šiuo požiūriu Lietuva konkuruoja tik su Rumunija ir Bulgarija)“, – pažymima penktadienį Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotose Darbo kodekso pakeitimuose.

Anot pataisų iniciatorių, kuriuos remia Lietuvos profesinių sąjungų atstovai, siūlymą įvesti naują MMA skaičiavimo principą paskatino Vyriausybės nesugebėjimas surasti bendro sutarimo šiuo klausimu Trišalėje taryboje.

„Įstatymo projekto parengimą sąlygojo Trišalės tarybos ir Vyriausybės pasyvumas apsispręsti dėl minimalios mėnesinės algos dydžio, kuris šiuo metu mažesnis nei skurdo riba, nedidėja jau kelis metus, nors būtiniausių prekių ir paslaugų kainos nuolat augo“, – akcentuojama teisės akto aiškinamajame rašte.

Taip pat pabrėžiama, kad įvedus naują tvarką, MMA dydis būtų nustatytas automatiškai ir tokiu būdu galima būtų apeiti nesibaigiančių ir neretai jokių vaisių neduodančių Trišalės tarybos svarstymų dėl minimalios algos kėlimo galimybių.

„Šiuo metu minimali mėnesinė alga pagal Darbo kodekso įstatymo 187 straipsnį gali būti nustatyta tik Vyriausybės nutarimu ir tik Trišalės tarybos teikimu. Įgyvendinus teisės akto pataisas, būtų numatyta, jog, jei Trišalė taryba nepateikia Vyriausybei pasiūlymo dėl minimalios mėnesinės algos dydžio iki atitinkamų metų vasario 1d., tuomet nuo šios datos be atskiro Vyriausybės nutarimo įsigalioja minimalios mėnesinės algos dydis, kuris sudaro pusę Statistikos departamento paskelbto praėjusių metų vidutinės mėnesinės algos dydžio.

Tai reiškia, kad įstatymas nustatytų išimtines sąlygas ir procedūrą, kai minimalios mėnesinės algos dydis įsigaliotų automatiškai be Vyriausybės nutarimo ir be Trišalės tarybos teikimo“, – aiškinama siūlomose Darbo kodekso pataisose.

 

Teigiami padariniai

Naujas MMA skaičiavimo principas, Darbo kodekso pakeitimų iniciatorių teigimu, turės teigiamos įtakos ne tik stengiantis įveikti socialinę atskirtį, bet ir siekiant sumažinti atlyginimų mokėjimą „vokeliuose“.

Taip pat pabrėžiama, jog įstatymas korekcija gali turėti teigiamos įtakos ir verslo sąlygoms, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui.

„Padidės legalaus verslo dalis, mažės šešėlinė ekonomika. Kadangi minimalios algos padidėjimas padidins vartojimą – šios lėšos per prekių ir paslaugų pirkimą grįš į Lietuvos ekonomiką ir ją papildomai gaivins per didėjančias verslo pajamas, atitinkamai didės ir valstybės biudžeto pajamos. Tiesioginės mokesčių ir darbo užmokesčio fondo naštos padidėjimą kompensuos ekonomikos pagyvėjimas ir netiesioginė nauda dėl šešėlinės ekonomikos mažėjimo“, – teigiama teisės akto aiškinamajame rašte.

Preliminariais Finansų ministerijos pateiktais paskaičiavimais dėl didesnio MMA padidėjusias valstybės biudžeto išlaidas viešojo sektoriaus atlyginimams kompensuos padidėjusios pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, o taip pat padidėjusios SODROS pajamos (sumažės valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas).

Šiuo metu MMA Lietuvoje, atskaičius mokesčius, siekia 670 litų.

Vyriausybė siūlo MMA nuo kitų metų liepos mėnesio didinti 50 litų, tai yra iki 850 litų. Skaičiuojama, kad tokiu atveju MMA gaunančio darbuotojo užmokestis padidėtų 38 litais.

Minėtiems Darbo kodekso pakeitimams pritariantys profesinių sąjungų atstovai MMA dydį siūlo sieti su skurdo riba, už kurios atsiduria 700–710 litų per mėnesį gaunantys asmenys, ir minimalią algą nuo kitų metų sausio kelti iki 900 litų, o vėliau ir iki 1000 litų. Anot darbuotojų atstovų, MMA padidinimas iki 900 litų leistų minimalią algą gaunantiems „išlipti“ iš skurdo ribos, mat tokiu atveju, atskaičius mokesčius, MMA gaunančiųjų mėnesinis darbo užmokestis siektų apie 750 litų. Profesinėms sąjungoms iš esmės pritaria ir darbdaviai, tačiau Vyriausybė nenusileidžia, aiškindama, kad toks MMA kėlimas smarkiai pakenktų biudžetui, padidinto jo deficitą.

www.alfa.lt

 

 
SUSITIKIMAS SU SEIMO OPOZICIJOS LYDERIU V. MAZURONIU

 

2011 m. spalio 19 d. Seimo opozicijos lyderis V. Mazuronis, A. Dumbrava ir kiti Seimo nariai pakvietė Jungtinės profesinės sąjungos atstovus, A. Dambrauską, J. Rimkų ir A. Griškevičienę dalyvauti bendrame pasitarime. Buvo prieita vieningos nuomonės, kad minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje negali būti mažesnė nei skurdo riba.


 

 
ĮTVIRTINTA LAIKINOJO DARBO SUTARTIS

Ministrų kabinetas šiandien pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui įtvirtinti laikinojo darbo sutartį.

Tokiomis sutartimis nuo gruodžio 1 d. bus vadinamos sutartys tarp laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbuotojo.

SADM primena, kad tokie pakeitimai inicijuoti, atsižvelgiant į tai, jog šį pavasarį Seime priimtas Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas. Šiuo nauju teisės aktu siekiama, kad Lietuvoje būtų teisiškai reglamentuojama laikinojo įdarbinimo įmonių veikla (vadinamoji „darbuotojų nuoma“). Įsigaliojus šiam įstatymui, turi būti įtvirtinta ir tokius darbo santykius apibrėžianti darbo sutartis – laikinojo darbo sutartis.

Nuo gruodžio 1 d. taip pat keičiama vienos iš šiuo metu esančios darbo sutarties rūšies pavadinimas. Iki šiol įvardinama kaip laikinoji darbo sutartis, kuri yra sudaroma ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui nuo gruodžio 1 d. bus vadinama trumpalaike darbo sutartimi (keičiasi tik pavadinimas, apibrėžiamų darbo santykių sritis lieka ta pati).

Verta atkreipti dėmesį, kad Darbo kodekse šiuo metu numatyta darbo sutarties rūšių sąrašas nėra baigtinis. Kitaip tariant, gali būti sudaromos ir kitos darbo sutartys, kurių šis kodeksas neapibrėžia.

 

 

Šaltinis:

www.socmin.lt

 
<< Pradžia < Ankstesnis 151 152 153 154 155 156 157 158 159 160 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 154 iš 170

Anoniminė apklausa

Ar dalyvautumėte prasidėjus visuotiniam ar šakos streikui Lietuvoje?
 

Šiuo metu prisijungę

Mes turime 14 svečius prisijungusius