KONTAKTAI

Mus galite rasti: Gedimino g. 33, II a. 1 kabinetas. 44311 Kaunas,

tel./faks.:  (8-37) 422573 el.p.: info@tikra.lt

Pradžia
Naujienos
KRETINGOS BIBLIOTEKININKAI GINA SAVO TEISES

 

2011-11-03 kretingiškiai bibliotekininkai, vos sužinoję, jog reiks dar labiau taupyti (taupypas reiškia nemokamas atostogas, sumažintus etatus bei dar skurdesnius atlyginimus), prie Kretingos rajono savivaldybės administracijos pastato surengė piketą. JPS pirmininkas Arvydas Dambrauskas, pirmininko pavaduotojas Šiaurės Lietuvos regionui Feliksas Jucius, Lietuvos bibliotekininkų profesinės sąjungos. pirmininkas Juozas Rimkus bei Kretingos rajono profesinių sąjungų centro pirmininkė Lolita Miežienė susitiko su Savivaldybės administracijos direktore.

Kretingos rajono profesinių sąjungų centro pirmininkė Lolita Miežienė teigė, jog formuojant biudžetą ir numatant bibliotekų mokos fondo lėšas vadovaujamasi neteisinga metodika – pinigų suma skiriama pagal atlyginimų koeficientų vidurkį, o ne pagal patvirtintus koeficientus. Būtent dėl todėl bibliotekos gaunančios mažiau lėšų atlygininimams nei priklauso.

Savivaldybės administracijos direktorė pažadėjo į būsimą posėdį pakviesti bibliotekininkus, kultūros bei muziejaus darbuotojus, kurie kartus pagalvotų, paieškotų galimybių, kad nei vieni , nei kiti nesijaustų nuskriausti. Tuo tarpu Savivaldybėje įvyko derybos dėl lapkričio mėnesio lėšų. Dalį jų pažadėjo surasti Savivaldybė, dalį sutaupys patys bibliotekininkai.


 

 
VALDIŠKI VAIKŲ NAMAI BUS UŽDARYTI

Didelių valdiškų vaikųglobos namų Lietuvoje ilgainiui neliks. Jų kratosi ne tik savivaldybės, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Jau dabar daugiau kaip puse beglobių vaikų rūpinasi ne valdiškos įstaigos, o šeimos. Metų pradžioje šeimose buvo globojami 6654 vaikai, o vaikų globos namuose - 4175. Dar 303 vaikai augo šeimynose.

Gyvena nežinioje

Vaikų globos namuose kiekvienam vaikui - po auklę ir po atskirą kambarį. Tokiomis sąlygomis gyvena 45 Marijampolės vaikų globos namų „Putinas“ globotiniai. Jais rūpinasi 42 darbuotojai. „Putinas“ neturi nuolatinio vadovo. Buvusi direktorė Rasa Šalaševičienė išėjo vadovauti Marijonų gimnazijai, o direktoriaus pareigas jau beveik pusantro mėnesio laikinai eina Gita Gvazdaitienė. „Beveik visas kolektyvas gyvena laikinumo nuotaikomis. Nežinome, kas bus ateityje. Tokius globos namus šiame pastate vargu ar ilgai kas laikys“, - LŽ teigė ji. Taip pat pridūrė, kad sumažėjus globotinių ruošiamasi retinti darbuotojų gretas. „Savivaldybės mūsų namuose be globos likusių vaikų apgyvendinti nenori“, - tikino G.Gvazdaitienė ir pabrėžė, kad šiemet jie dar nepriėmė nė vieno naujo globotinio.

Neturi ką siųsti

Anksčiau į „Putiną“ be globos likusius vaikus siųsdavo ne tik visos Marijampolės apskrities savivaldybės, bet ir Lazdijai, Druskininkai, net Kaunas. Tačiau dabar jau beveik kiekvienoje savivaldybėje yra sava vaikų globos įstaiga. Pačioje Marijampolėje - taip pat ne viena.

LŽ kalbinti Marijampolės merijos valdininkai neslėpė, kad paskutinį vaiką globoti į „Putiną“ perdavė prieš ketverius metus. Mat vaikų globa šioje įstaigoje yra brangesnė nei kitur. Vieno vaiko išlaikymas SADM pavaldžiuose globos namuose per mėnesį atsieina 1968 litus. Kitose tokias pat paslaugas teikiančiose Marijampolės įstaigose globa kainuoja puse tūkstančio litų mažiau.

„Skaičiuojame pinigus ir ieškome ne tik kur pigiau, bet ir kur geriau vaikui augti“, - LŽ sakė Marijampolės merijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Nijolė Popierienė. Pasak jos, jei reikia, vaikus apgyvendina Avikilų kaime esančiuose Marijampolės vaiko tėviškės namuose arba savivaldybei priklausančiuose Kartų namuose. N.Popierienės teigimu, pastaruoju metu vaikus, kuriuos reikia globoti, jie linkę atiduoti į šeimas. Todėl neabejojama, kad „Putino“ vaikų globos namai bus uždaryti. „Tik reikėtų, kad šis procesas būtų kaip galima mažiau skausmingas patiems vaikams“, - sakė ji.

Likimas nulemtas

“Putiną“ SADM perėmė praėjusiais metais, kai buvo panaikinta Marijampolės apskrities viršininko administracija. Panašiai nutiko ir su Pabradės, Viešvilės, Obelių bei kai kuriomis kitomis vaikų globos įstaigomis.

Kaip LŽ teigė SADM Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Liubovė Zaiceva, ateityje tiek „Putinas“, tiek daugelis kitų stacionarių vaikų globos namų bus pertvarkomi ir pamažu uždaromi. „Globa tokiose institucijose iš esmės daro žalą vaikams, todėl siekiama, kad jie augtų šeimose arba kuo artimesnėje šeimai aplinkoje. Didelių vaikų globos namų Europoje atsisakoma. Todėl to siekiama ir Lietuvoje“, - tvirtino SADM atstovė.

Anot jos, be darbo liekantiems vaikų globos namų darbuotojams, kurie dirbo tiesioginį darbą su vaikais, siūloma steigti šeimynas.

www.alfa.lt

 

 
KULTŪROS DARBUOTOJŲ ATLYGINIMŲ DIDINIMAS - NE ANKSČIAU 2013 M.

Didinti atlyginimus mažiausiai apmokamiems šalies kultūros darbuotojams - bibliotekininkams, muziejininkams, kultūros centrų darbuotojams - numatoma tik gerėjant valstybės bendrai finansinei būklei ir ne anksčiau kaip nuo 2013 metų. Prezidentūros atstovai atlyginimų didinimo kultūros darbuotojams situaciją vadina nacionalinio saugumo klausimu.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete trečiadienį svarstytas 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas.

"Jeigu bibliotekininkams keliame (atlyginimus), tai, pavyzdžiui, neduodame nacionalinėms įstaigoms pusės biudžeto. Tai labai reikšmingi asignavimai, daug pinigų, ir aš manau, kad tai galėtų būti daroma tiktai gerėjant valstybės bendrai finansinei sveikatai. Nes iš vidinių resursų mes galime toliau mažinti Valstybės investicijų programą, bet tai būtų labai grubus būdas gerinti vienų padėtį ir kažkiek bloginti kitų", - teigia kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Ministras atmetė galimybę bibliotekininkų atlyginimams panaudoti projekto "Bibliotekos pažangai" lėšas, skiriamas bibliotekininkams mokyti dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis. "Tai nėra biudžeto pinigai. (...) Mūsų bibliotekų tinklas dabar tiek sustiprintas kompiuteriais, prieigomis, kad aš neprisiverčiu ironiškai žiūrėti į tai ir sakyti, kad tai eilinis lėšų iššvaistymas. Aš laikau tą projektą mūsų gerąja patirtimi. Sunaudoti tai atlyginimų kėlimui yra neįmanoma - mes labai diskredituotume save pasaulio akyse, kad mums duoda modernizavimui, o mes suvalgome paprastuoju būdu tai, ką turėjo užtikrinti valstybė", - aiškino Seimo nariams A. Gelūnas.

Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija teigia, kad Lietuvos bibliotekų darbuotojų atlyginimas šiuo metu yra opiausia socialinė ir profesinė problema, ir prašo valdžios institucijų surasti galimybę 2012 m. valstybės biudžete 3700 bibliotekų darbuotojams sugrąžinti iki krizės buvusius atlyginimus ir laipsniškai priartinti prie pedagogo atlyginimo vidurkio.

"2009-2010 m. savivaldybėms sumažinus biudžetus, labiausiai nukentėjo viešosios bibliotekos: metinis biudžetas buvo sumažintas vidutiniškai 22 proc., o atlyginimai, ir iki tol buvę mažiausi, dar sumažėjo 10-30 proc. Šių specialistų atlyginimai sparčiai artėja prie minimalios algos ir šiandien jų vidurkis yra 1270 litų iki mokesčių", - teigia Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija.

Prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė yra įsitikinusi, kad šiuo klausimu reikia sisteminio valstybės požiūrio. "Kultūros darbuotojų atlyginimai yra absoliučiai nacionalinio saugumo dalykas. Visų kultūros darbuotojų atlyginimų koeficientas yra dvigubai mažesnis negu švietimo darbuotojų, pradedant nuo ministerijos darbuotojų iki kaimo bibliotekų. Seimo dalykas būtų galvoti apie tą koeficientą, ir čia reikia sisteminio požiūrio", - kalbėjo prezidentės patarėja.

Finansų ministerijos duomenimis, valstybės ir savivaldybių kultūros įstaigų darbuotojų kitų metų darbo užmokesčio fonde numatoma 280 mln. litų.

www.delfi.lt

 
SUSITIKIMAI ŠIAULIŲ KRAŠTO KULTŪROS ĮSTAIGOSE

 

Spalio 24 d. Šiaulių miesto bei rajono kultūros įstaigose lankėsi Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus ir JPS pirmininko pavaduotojas Šiaurės Lietuvai Feliksas Jucius. Susitikta su profesinių sąjungų aktyvistais Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Šiaulių miesto bei rajono savivaldybių viešųjų bibliotekų filialuose, aptarti profsąjunginio darbo organizavimo klausimai.


 
K.STOŠKUS: IŠ TAUTOS PAVOGTA TEISĖ SPRĘSTI

 

Neaiškus kultūros likimas

Seime bus svarstomas Kultūros ministerijos pateiktas projektas sukurti Menų tarybą. Antrą kartą bus svarstomas, ir iš esmės niekas nepakeista. Kas ten įdomaus? Ogi tai, kad Menų taryba turės vykdyti kultūros politiką. Kodėl Menų taryba turi vykdyti kultūros politiką, o ne Kultūros taryba? Ten net nėra parašyta, kas vadinama menu. Vieniems menas yra dailė, o kultūros ministras kaip tik yra dailininkas. Kai kam menas yra profesionalus menas, kai kam - mokėti ką nors gerai padaryti yra menas. O projekte neįvardyta, kas tai yra. Bet taryba vykdys kultūros politiką.

Aš taip kalbu todėl, kad viskas daroma ministro reikalų sutvarkymui. Jis ateina dvejiems ar ketveriems metams. Prieš pusmetį buvo atliktas Kultūros ministerijos auditas, kuris nusprendė, jog ministerija turi parengti ilgalaikę kultūros politikos strategiją, kad ateidamas ministras tęstų buvusiojo darbą. Tačiau strategijos taip ir nėra. Bendras interesas nėra ginamas, net bendro, tautos intereso programos nėra.
Ką reikia daryti, kad bendras interesas būtų ginamas? Visų pirma turime patys truputį pasikeisti. Tas pasikeitimas būtų patikrinamas, kaip mes stebime, sekame ir kontroliuojame sprendimus, kuriuos priiminėja valdžios institucijos.

Gražiai tik rašo

Šviesaus atminimo buvęs Mokslų akademijos prezidentas Zenonas Rudzikas buvo paskirtas vadovauti Vyriausybės darbo grupei, turėjusiai parengti Nacionalinės ekonomikos ir visuomenės reikalų tarybos įstatymo projektą. Darbo grupė turėjo įvykdyti labai gražų konservatorių partijos programoje numatytą uždavinį.

„Šio laikotarpio svarbiausia valstybės problema yra ta, kad tarp valstybės ir piliečių yra nutrūkęs sąžiningumo saitas. Valdžia vis dažniau veikia nesąžiningai ir kalba nesąžiningai“, - rašyta programoje. Todėl siūloma sukurti pagrindus kitokiai valstybei - tokiai, kuri gerbia savo piliečius, pasiryžusi siekti socialinio dialogo ir pilietinės visuomenės plėtros. Nors ant žaizdos dėk.

Padėjo į stalčių

Vyriausybė paprašė padėti sukurti Lietuvoje socialinę ir ekonominę tarybą. Iš 27 ES valstybių 24 jau turi tokias tarybas. Baltijos šalys neturi. Kas yra ta taryba? Tai visuomenės pritraukimas konsultavimo funkcijai. Tai būtų nuolatinis dialogas su valdžia, nuolatinis kontrolierius. Jeigu būtų padaryta taip, kaip ES valstybėse, nė vieno svarbesnio dokumento valdžia negalėtų patvirtinti nepasikonsultavusi su šita taryba.
Tačiau akademikas su grupe parengė įstatymą, o jis visus metus išgulėjo Vyriausybės kanceliarijos stalčiuje. Vyko spektaklis. Projektą parėmė prezidentė, parėmė Seimo pirmininkė, bet sustojo viskas premjero kanceliarijoje. O kodėl sustojo? Todėl, kad premjerui pagrasino vadinamoji Trišalė taryba: jeigu jūs šitą dokumentą priimsite be mūsų dalyvavimo, mes pasitrauksime iš Trišalės tarybos ir apie tai pranešime ES.

Premjero veidmainystė

Premjeras nusilenkė, susitaikė, bet ilgą laiką vaidino, kad jis yra to projekto šalininkas. O paskutiniu metu ateina dokumentėlis iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Toks švelnutis, gražutis, viskam pritariantis. Bet apie gerbiamo velionio Z.Rudziko projektą - nė žodžio. Ten parašyta: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apgalvos žingsnius, kaip galima išplėsti visuomenės atstovavimą valdžios institucijose. Lyg nieko nebūtų buvę, niekas nieko nedirbo, niekas nepateikė projekto.

Mes turime sąjungininkus: turime prezidentę, turime Seimo pirmininkę, prie paramos prisidėjo Mokslininkų sąjunga. Štai kiek turime jėgos. Visuomenės balsą valdžia privalo išgirsti. Jei ne - tai reikia pakeisti įstatymus, kad valstybė negalėtų rinkti žmonių, kurie nesilaiko labai gražių savo žodžių.

www.respublika.lt

 

 
<< Pradžia < Ankstesnis 151 152 153 154 155 156 157 158 159 160 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 152 iš 170

Anoniminė apklausa

Ar dalyvautumėte prasidėjus visuotiniam ar šakos streikui Lietuvoje?
 

Šiuo metu prisijungę

Mes turime 12 svečius prisijungusius