KONTAKTAI

Mus galite rasti: Gedimino g. 33, II a. 1 kabinetas. 44311 Kaunas,

tel./faks.:  (8-37) 422573 el.p.: info@tikra.lt

Pradžia
Naujienos
DARŽELIŲ AUKLĖTOJŲ ETATUS NUSTATO SAVIVALDYBĖS, O NE MINISTERIJA

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad ikimokyklinių įstaigų darbo laiką, jų etatus ir vykdomas programas nustato savivaldybės. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pakleista žinia, esą švietimo ir mokslo ministras pasirašė įsakymą, kuris mažina etatų skaičių grupėje, neatitinka tikrovės ir klaidina visuomenę. Nėra jokio įsakymo dėl darbo laiko apskaitos ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

 

Kiekviena savivaldybė nustato ir tvirtina reikiamų pareigybių ir etatų skaičių, atsižvelgdama į gyventojų poreikius dėl šių įstaigų darbo laiko bei teikiamų paslaugų. Švietimo ir mokslo ministro patvirtintas „Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas“ tik nurodo, iš ko susideda etatas. Ikimokyklinių ugdymo įstaigų auklėtojų etatą sudaro 36 valandos, iš kurių 3 val. yra metodinės, skirtos ne tiesioginiam darbui su vaikais.

Pagal Savivaldos įstatymą ikimokyklinis ugdymas yra savarankiška savivaldybės funkcija.

Informacija iš http://www.smm.lt

 
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS REIKŠMĖ DARBUOTOJUI

 

Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume.

Konstitucija – pagrindinis ir svarbiausias valstybės įstatymas, turintis aukščiausią juridinę galią visų kitų teisės norminių aktų atžvilgiu. Konstitucija teisiškai reglamentuoja valstybės santvarkos pagrindus, aukščiausiųjų valdžios institucijų sistemos ir jos funkcionavimo principus bei įtvirtina piliečių teises ir laisves.

Žmogaus teisės sudaro vieną svarbiausių konstitucinės teisės institutų. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo rengiama atsižvelgiant į pagrindinius Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos dokumentus ir atitinka tarptautinius žmogaus teisių reikalavimus.

LR Konstitucijoje svarbiausios žmogaus teisės ir laisvės yra išdėstytos trijuose skirsniuose: II skirsnyje „Žmogus ir valstybė “, III skirsnyje „Visuomenė ir valstybė” ir IV skirsnyje „Tautos ūkis ir darbas”.

LR Konstitucijoje reglamentuotos tokios socialinės, ekonominės teisės, kaip teisė į darbą, verslą, tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, socialinę apsaugą nedarbo atveju, kiekvieno dirbančiojo teisė į poilsį, kasmetines mokamas atostogas, teisė burtis į profesines sąjungas, teisė gauti senatvės, invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymo numatytais atvejais, šeimos apsaugos teisės (dirbančių motinų teisė į atostogas iki gimdymo ir po jo; nepilnamečius vaikus gina įstatymas ir kt.), teisė į sveikatos priežiūrą, darbuotojų teisė streikuoti, ginant savo ekonominius ir socialinius interesus.

LR Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

Svarbi yra ir Konstitucijos laiduojama socialinės apsaugos teisė. LR Konstitucijos 52 straipsnyje nurodoma, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Kai kurios socialinės apsaugos rūšys yra susijusios ir su tam tikromis pareigomis, pvz., teisę į socialinį draudimą įgyja asmenys, įstatymų nustatyta tvarka mokantys socialinio draudimo įmokas ar kai už juos mokama įstatymuose nustatyta tvarka.

Nagrinėjant žmogaus konstitucines teises svarbus ir jų tiesioginio taikymo principas, kuris yra suformuluotas LR Konstitucijos 6 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodoma, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas ir kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.

Tadas Račius, JPS vyr. teisininkas


 

 
VIEŠNAGĖ TELŠIUOSE

 

Spalio 20 dieną JPS vadovai A.Dambrauskas, F.Jucius, J.Rimkus, Rimantas Jauga lankėsi Telšiuose ir susitiko su Telšių rajono meru Vytautu Kleiva, savivaldybės administracijos direktoriumi Sauliumi Urbonu. Pasikeista nuomonėmis apie darbuotojų atstovų informavimą ir konsultavimą vykstant rajono kultūros įstaigų auditui.

Po susitikimo Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus dalyvavo Biržuvėnų dvare vykusiame Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos 90 metų paminėjimo renginyje. Profesinės sąjungos padėkos raštais apdovanoti aktyviausi profsąjungiečiai Julita Švėgždavičienė, Gediminas Petrulis.

Antroje dienos pusėje įvyko JPS atstovų susitikimai su Telšių rajono darbo biržos bei Sodros darbuotojais.

 

 

 

 

 

 
KONFERENCIJA "NACIONALINIS SUSITARIMAS DĖL VALSTYBĖS STIPRINIMO"

Spalio 22 dieną, šeštadienį, Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje vyko konferencija "Nacionalinis susitarimas dėl valstybės stiprinimo". Pranešimus skaitė:

 

  • Vilniaus universiteto profesorius Povilas Gylys ("Sisteminė Lietuvos krizė. Kaip ją įveikti?")
  • Politologas, Vytauto didžiojo universiteto profesorius Antanas Kulakauskas ("Kas yra Nacionalinis susitarimas demokratijos sąlygomis")
  • Filosofas, humanitarinių mokslų daktaras Krescencijus Stoškus ("Tiesioginė demokratija bei Ekonomikos ir visuomenės reikalų tarybos likimas Lietuvoje")
  • Vilniaus universiteto studentų atstovybės Prezidentas Arminas Varanauskas ("Studentų indėlis ir požiūris į Lietuvos valstybės kūrimą")
  • Mykolo Riomerio universiteto profesorius Alfonsas Vaišvila ("Teisės samprata, reikalaujanti socialinio susitarimo")
  • Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka ("Gerovė be gerovės valstybės?")
  • Socialinių mokslų daktaras, Šiaulių universiteto docentas, Lietuvos kaimo išlikimo tarybos vicepirmininkas Jonas Jasaitis ("Pilietinės visuomenės uždavinys: savivaldos sistemos atkūrimas Lietuvoje")
  • Teisininkas, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas ("Stiprios profesinės sąjungos - stipri valstybė. Kaip sustiprinti profesines sąjungas?")

 

Jungtinę profesinę sąjungą konferencijoje atstovavo pirmininkas Arvydas Dambrauskas, teisininkas Tadas Račius ir NPSMC direktorė Jolita Gaigalienė.

 

 

 

 

 
SIŪLOMA ĮTEISINTI NAUJĄ MMA SKAIČIAVIMO PRINCIPĄ

 

Grupė parlamentarų Seime įregistravo naujus Darbo kodekso pakeitimus, kuriais siekiama nustatyti, jog minimali mėnesinė alga (MMA) negalėtų būti mažesnė už pusę Statistikos departamento paskelbto vidutinio atlyginimo dydžio. Tokiu atveju, MMA dydžio atlyginimą gaunantys darbuotojai Lietuvoje per mėnesį uždirbtų kiek daugiau negu 1000 litų.

Seimo narių Gintaro Songailos, Vidmanto Žiemelio, Kazimiero Uokos, Valdemaro Valkiūno ir Algirdo Syso parengtose teisės akto pataisose teigiama, kad įteisinus naują MMA nustatymo principą, Lietuva pasektų pažangių Europos Sąjungos valstybių pavyzdžiu.

„Pagal tokį principą šiandien minimali mėnesinė alga Lietuvoje sudarytų kiek daugiau kaip 1000 litų ir tokia situacija maždaug atitiktų standartus, kurie šiandien galioja daugelyje Europos Sąjungos valstybių (ne tik Vakarų, bet ir Vidurio Europoje). Lietuvoje ir taip vidutinė mėnesinė alga yra žymiai mažesnė nei kitose vidurio Europos valstybėse, o dar ir minimalios mėnesinės algos proporcija yra mažesnė. Kaip antai, Latvijoje jau antri metai sistemingai mažinama ši disproporcija, o Lietuvoje socialinė diferenciacija lieka viena didžiausių Europos sąjungoje (šiuo požiūriu Lietuva konkuruoja tik su Rumunija ir Bulgarija)“, – pažymima penktadienį Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotose Darbo kodekso pakeitimuose.

Anot pataisų iniciatorių, kuriuos remia Lietuvos profesinių sąjungų atstovai, siūlymą įvesti naują MMA skaičiavimo principą paskatino Vyriausybės nesugebėjimas surasti bendro sutarimo šiuo klausimu Trišalėje taryboje.

„Įstatymo projekto parengimą sąlygojo Trišalės tarybos ir Vyriausybės pasyvumas apsispręsti dėl minimalios mėnesinės algos dydžio, kuris šiuo metu mažesnis nei skurdo riba, nedidėja jau kelis metus, nors būtiniausių prekių ir paslaugų kainos nuolat augo“, – akcentuojama teisės akto aiškinamajame rašte.

Taip pat pabrėžiama, kad įvedus naują tvarką, MMA dydis būtų nustatytas automatiškai ir tokiu būdu galima būtų apeiti nesibaigiančių ir neretai jokių vaisių neduodančių Trišalės tarybos svarstymų dėl minimalios algos kėlimo galimybių.

„Šiuo metu minimali mėnesinė alga pagal Darbo kodekso įstatymo 187 straipsnį gali būti nustatyta tik Vyriausybės nutarimu ir tik Trišalės tarybos teikimu. Įgyvendinus teisės akto pataisas, būtų numatyta, jog, jei Trišalė taryba nepateikia Vyriausybei pasiūlymo dėl minimalios mėnesinės algos dydžio iki atitinkamų metų vasario 1d., tuomet nuo šios datos be atskiro Vyriausybės nutarimo įsigalioja minimalios mėnesinės algos dydis, kuris sudaro pusę Statistikos departamento paskelbto praėjusių metų vidutinės mėnesinės algos dydžio.

Tai reiškia, kad įstatymas nustatytų išimtines sąlygas ir procedūrą, kai minimalios mėnesinės algos dydis įsigaliotų automatiškai be Vyriausybės nutarimo ir be Trišalės tarybos teikimo“, – aiškinama siūlomose Darbo kodekso pataisose.

 

Teigiami padariniai

Naujas MMA skaičiavimo principas, Darbo kodekso pakeitimų iniciatorių teigimu, turės teigiamos įtakos ne tik stengiantis įveikti socialinę atskirtį, bet ir siekiant sumažinti atlyginimų mokėjimą „vokeliuose“.

Taip pat pabrėžiama, jog įstatymas korekcija gali turėti teigiamos įtakos ir verslo sąlygoms, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui.

„Padidės legalaus verslo dalis, mažės šešėlinė ekonomika. Kadangi minimalios algos padidėjimas padidins vartojimą – šios lėšos per prekių ir paslaugų pirkimą grįš į Lietuvos ekonomiką ir ją papildomai gaivins per didėjančias verslo pajamas, atitinkamai didės ir valstybės biudžeto pajamos. Tiesioginės mokesčių ir darbo užmokesčio fondo naštos padidėjimą kompensuos ekonomikos pagyvėjimas ir netiesioginė nauda dėl šešėlinės ekonomikos mažėjimo“, – teigiama teisės akto aiškinamajame rašte.

Preliminariais Finansų ministerijos pateiktais paskaičiavimais dėl didesnio MMA padidėjusias valstybės biudžeto išlaidas viešojo sektoriaus atlyginimams kompensuos padidėjusios pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, o taip pat padidėjusios SODROS pajamos (sumažės valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas).

Šiuo metu MMA Lietuvoje, atskaičius mokesčius, siekia 670 litų.

Vyriausybė siūlo MMA nuo kitų metų liepos mėnesio didinti 50 litų, tai yra iki 850 litų. Skaičiuojama, kad tokiu atveju MMA gaunančio darbuotojo užmokestis padidėtų 38 litais.

Minėtiems Darbo kodekso pakeitimams pritariantys profesinių sąjungų atstovai MMA dydį siūlo sieti su skurdo riba, už kurios atsiduria 700–710 litų per mėnesį gaunantys asmenys, ir minimalią algą nuo kitų metų sausio kelti iki 900 litų, o vėliau ir iki 1000 litų. Anot darbuotojų atstovų, MMA padidinimas iki 900 litų leistų minimalią algą gaunantiems „išlipti“ iš skurdo ribos, mat tokiu atveju, atskaičius mokesčius, MMA gaunančiųjų mėnesinis darbo užmokestis siektų apie 750 litų. Profesinėms sąjungoms iš esmės pritaria ir darbdaviai, tačiau Vyriausybė nenusileidžia, aiškindama, kad toks MMA kėlimas smarkiai pakenktų biudžetui, padidinto jo deficitą.

www.alfa.lt

 

 
<< Pradžia < Ankstesnis 151 152 153 154 155 156 157 158 159 160 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 151 iš 168

Anoniminė apklausa

Ar dalyvautumėte prasidėjus visuotiniam ar šakos streikui Lietuvoje?
 

Šiuo metu prisijungę

Mes turime 18 svečius prisijungusius