KONTAKTAI

Mus galite rasti: Gedimino g. 33, II a. 1 kabinetas. 44311 Kaunas,

tel./faks.:  (8-37) 422573 el.p.: info@tikra.lt

Pradžia
Naujienos
SUSITIKIMAI ŠIAULIŲ KRAŠTO KULTŪROS ĮSTAIGOSE

 

Spalio 24 d. Šiaulių miesto bei rajono kultūros įstaigose lankėsi Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus ir JPS pirmininko pavaduotojas Šiaurės Lietuvai Feliksas Jucius. Susitikta su profesinių sąjungų aktyvistais Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Šiaulių miesto bei rajono savivaldybių viešųjų bibliotekų filialuose, aptarti profsąjunginio darbo organizavimo klausimai.


 
K.STOŠKUS: IŠ TAUTOS PAVOGTA TEISĖ SPRĘSTI

 

Neaiškus kultūros likimas

Seime bus svarstomas Kultūros ministerijos pateiktas projektas sukurti Menų tarybą. Antrą kartą bus svarstomas, ir iš esmės niekas nepakeista. Kas ten įdomaus? Ogi tai, kad Menų taryba turės vykdyti kultūros politiką. Kodėl Menų taryba turi vykdyti kultūros politiką, o ne Kultūros taryba? Ten net nėra parašyta, kas vadinama menu. Vieniems menas yra dailė, o kultūros ministras kaip tik yra dailininkas. Kai kam menas yra profesionalus menas, kai kam - mokėti ką nors gerai padaryti yra menas. O projekte neįvardyta, kas tai yra. Bet taryba vykdys kultūros politiką.

Aš taip kalbu todėl, kad viskas daroma ministro reikalų sutvarkymui. Jis ateina dvejiems ar ketveriems metams. Prieš pusmetį buvo atliktas Kultūros ministerijos auditas, kuris nusprendė, jog ministerija turi parengti ilgalaikę kultūros politikos strategiją, kad ateidamas ministras tęstų buvusiojo darbą. Tačiau strategijos taip ir nėra. Bendras interesas nėra ginamas, net bendro, tautos intereso programos nėra.
Ką reikia daryti, kad bendras interesas būtų ginamas? Visų pirma turime patys truputį pasikeisti. Tas pasikeitimas būtų patikrinamas, kaip mes stebime, sekame ir kontroliuojame sprendimus, kuriuos priiminėja valdžios institucijos.

Gražiai tik rašo

Šviesaus atminimo buvęs Mokslų akademijos prezidentas Zenonas Rudzikas buvo paskirtas vadovauti Vyriausybės darbo grupei, turėjusiai parengti Nacionalinės ekonomikos ir visuomenės reikalų tarybos įstatymo projektą. Darbo grupė turėjo įvykdyti labai gražų konservatorių partijos programoje numatytą uždavinį.

„Šio laikotarpio svarbiausia valstybės problema yra ta, kad tarp valstybės ir piliečių yra nutrūkęs sąžiningumo saitas. Valdžia vis dažniau veikia nesąžiningai ir kalba nesąžiningai“, - rašyta programoje. Todėl siūloma sukurti pagrindus kitokiai valstybei - tokiai, kuri gerbia savo piliečius, pasiryžusi siekti socialinio dialogo ir pilietinės visuomenės plėtros. Nors ant žaizdos dėk.

Padėjo į stalčių

Vyriausybė paprašė padėti sukurti Lietuvoje socialinę ir ekonominę tarybą. Iš 27 ES valstybių 24 jau turi tokias tarybas. Baltijos šalys neturi. Kas yra ta taryba? Tai visuomenės pritraukimas konsultavimo funkcijai. Tai būtų nuolatinis dialogas su valdžia, nuolatinis kontrolierius. Jeigu būtų padaryta taip, kaip ES valstybėse, nė vieno svarbesnio dokumento valdžia negalėtų patvirtinti nepasikonsultavusi su šita taryba.
Tačiau akademikas su grupe parengė įstatymą, o jis visus metus išgulėjo Vyriausybės kanceliarijos stalčiuje. Vyko spektaklis. Projektą parėmė prezidentė, parėmė Seimo pirmininkė, bet sustojo viskas premjero kanceliarijoje. O kodėl sustojo? Todėl, kad premjerui pagrasino vadinamoji Trišalė taryba: jeigu jūs šitą dokumentą priimsite be mūsų dalyvavimo, mes pasitrauksime iš Trišalės tarybos ir apie tai pranešime ES.

Premjero veidmainystė

Premjeras nusilenkė, susitaikė, bet ilgą laiką vaidino, kad jis yra to projekto šalininkas. O paskutiniu metu ateina dokumentėlis iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Toks švelnutis, gražutis, viskam pritariantis. Bet apie gerbiamo velionio Z.Rudziko projektą - nė žodžio. Ten parašyta: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apgalvos žingsnius, kaip galima išplėsti visuomenės atstovavimą valdžios institucijose. Lyg nieko nebūtų buvę, niekas nieko nedirbo, niekas nepateikė projekto.

Mes turime sąjungininkus: turime prezidentę, turime Seimo pirmininkę, prie paramos prisidėjo Mokslininkų sąjunga. Štai kiek turime jėgos. Visuomenės balsą valdžia privalo išgirsti. Jei ne - tai reikia pakeisti įstatymus, kad valstybė negalėtų rinkti žmonių, kurie nesilaiko labai gražių savo žodžių.

www.respublika.lt

 

 
DARŽELIŲ AUKLĖTOJŲ ETATUS NUSTATO SAVIVALDYBĖS, O NE MINISTERIJA

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad ikimokyklinių įstaigų darbo laiką, jų etatus ir vykdomas programas nustato savivaldybės. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pakleista žinia, esą švietimo ir mokslo ministras pasirašė įsakymą, kuris mažina etatų skaičių grupėje, neatitinka tikrovės ir klaidina visuomenę. Nėra jokio įsakymo dėl darbo laiko apskaitos ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

 

Kiekviena savivaldybė nustato ir tvirtina reikiamų pareigybių ir etatų skaičių, atsižvelgdama į gyventojų poreikius dėl šių įstaigų darbo laiko bei teikiamų paslaugų. Švietimo ir mokslo ministro patvirtintas „Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas“ tik nurodo, iš ko susideda etatas. Ikimokyklinių ugdymo įstaigų auklėtojų etatą sudaro 36 valandos, iš kurių 3 val. yra metodinės, skirtos ne tiesioginiam darbui su vaikais.

Pagal Savivaldos įstatymą ikimokyklinis ugdymas yra savarankiška savivaldybės funkcija.

Informacija iš http://www.smm.lt

 
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS REIKŠMĖ DARBUOTOJUI

 

Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume.

Konstitucija – pagrindinis ir svarbiausias valstybės įstatymas, turintis aukščiausią juridinę galią visų kitų teisės norminių aktų atžvilgiu. Konstitucija teisiškai reglamentuoja valstybės santvarkos pagrindus, aukščiausiųjų valdžios institucijų sistemos ir jos funkcionavimo principus bei įtvirtina piliečių teises ir laisves.

Žmogaus teisės sudaro vieną svarbiausių konstitucinės teisės institutų. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo rengiama atsižvelgiant į pagrindinius Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos dokumentus ir atitinka tarptautinius žmogaus teisių reikalavimus.

LR Konstitucijoje svarbiausios žmogaus teisės ir laisvės yra išdėstytos trijuose skirsniuose: II skirsnyje „Žmogus ir valstybė “, III skirsnyje „Visuomenė ir valstybė” ir IV skirsnyje „Tautos ūkis ir darbas”.

LR Konstitucijoje reglamentuotos tokios socialinės, ekonominės teisės, kaip teisė į darbą, verslą, tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, socialinę apsaugą nedarbo atveju, kiekvieno dirbančiojo teisė į poilsį, kasmetines mokamas atostogas, teisė burtis į profesines sąjungas, teisė gauti senatvės, invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymo numatytais atvejais, šeimos apsaugos teisės (dirbančių motinų teisė į atostogas iki gimdymo ir po jo; nepilnamečius vaikus gina įstatymas ir kt.), teisė į sveikatos priežiūrą, darbuotojų teisė streikuoti, ginant savo ekonominius ir socialinius interesus.

LR Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

Svarbi yra ir Konstitucijos laiduojama socialinės apsaugos teisė. LR Konstitucijos 52 straipsnyje nurodoma, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Kai kurios socialinės apsaugos rūšys yra susijusios ir su tam tikromis pareigomis, pvz., teisę į socialinį draudimą įgyja asmenys, įstatymų nustatyta tvarka mokantys socialinio draudimo įmokas ar kai už juos mokama įstatymuose nustatyta tvarka.

Nagrinėjant žmogaus konstitucines teises svarbus ir jų tiesioginio taikymo principas, kuris yra suformuluotas LR Konstitucijos 6 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodoma, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas ir kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.

Tadas Račius, JPS vyr. teisininkas


 

 
VIEŠNAGĖ TELŠIUOSE

 

Spalio 20 dieną JPS vadovai A.Dambrauskas, F.Jucius, J.Rimkus, Rimantas Jauga lankėsi Telšiuose ir susitiko su Telšių rajono meru Vytautu Kleiva, savivaldybės administracijos direktoriumi Sauliumi Urbonu. Pasikeista nuomonėmis apie darbuotojų atstovų informavimą ir konsultavimą vykstant rajono kultūros įstaigų auditui.

Po susitikimo Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus dalyvavo Biržuvėnų dvare vykusiame Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos 90 metų paminėjimo renginyje. Profesinės sąjungos padėkos raštais apdovanoti aktyviausi profsąjungiečiai Julita Švėgždavičienė, Gediminas Petrulis.

Antroje dienos pusėje įvyko JPS atstovų susitikimai su Telšių rajono darbo biržos bei Sodros darbuotojais.

 

 

 

 

 

 
<< Pradžia < Ankstesnis 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 132 iš 149

Anoniminė apklausa

Ar dalyvautumėte prasidėjus visuotiniam ar šakos streikui Lietuvoje?
 

Šiuo metu prisijungę

Mes turime 18 svečius prisijungusius