KONTAKTAI

Mus galite rasti: Gedimino g. 33, II a. 1 kabinetas. 44311 Kaunas,

tel./faks.:  (8-37) 422573 el.p.: info@tikra.lt

Pradžia
Naujienos
SUSITIKIMAS SU LIETUVOS VYRIAUSIUOJU ARCHYVARU

       2011-07-04 JPS pirmininkas Arvydas Dambrauskas ir Lietuvos kultūros darbuotojų sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus susitiko su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru Ramojumi Kraujeliu. Aptarti Lietuvos archyvų sistemos įstaigų darbuotojų atstovavimo ypatumai, aptartos archyvų darbuotojų bendradarbiavimo su Jungtine profesine sąjunga, Lietuvos kultūros darbuotojų profesine sąjunga galimybės.

 
REIDERYSTĖS FENOMENAS PROFSĄJUNGOSE ARBA KAIP DARBDAVIAI PERIMA KONTROLĘ PROFESINĖMS SĄJUNGOMS

Kas yra reiderystė? Kuo užsiima reideriai? Kokias tendencijas atskleidžia su reideriais susijusios problemos daugelyje posovietinių valstybių? Tokius klausimus užduoda sau ir kitiems daugelis teisininkų, bando gvildenti šias problemas. Daugelis atsakymo ieško Rusijoje ir Ukrainoje jau nebe pirmus metus stebimuose procesuose.

Kažkas panašaus vyksta Lietuvoje ir profesinėse sąjungose. Jau visus 20 nepriklausomybės metų Lietuvoje gyvenimas negerėja, profesinės sąjungos užsiima išskirtinai teoriniu savo narių interesų gynimu. Darbo užmokestis nedidėja, o perkamoji galia mažėja, kainos kyla sparčiai, tuo pačiu pragyvenimo lygų stumdama į skurdo bedugnę, bedarbių armija didėja, o Vyriausybė skuba šturmuoti pensijinis amžiaus prailginimą. Minimali mėnesinė alga nesiekia net skurdo ribos. Visa tai skaudžiai savo kailiu jaučia dirbantieji. Jie piktinasi profesinių sąjungų neveiklumu, stebisi jų deklaruojamu bejėgiškumu. Ir taip atsiranda terpė kurtis naujo tipo, aktyvioms profsąjungoms, norinčioms ir galinčioms šį tą nuveikti ir savo narių, dirbančiųjų labui. Tačiau šalia tokių procesų, nenumaldomai įgauna pagreitį ir kitas procesas. Procesas – kaip „nugesinti“ tokias profesines sąjungas, jas nukenksminti, ‚nuleisti garą“. Tam nukopijuotas Rusijos ar Ukrainos reiderių modelis ir pritaikytas profsąjungų veikloje.

Reideriai profesinėse sąjungose

2003 m. lapkričio 21 d. vyksta Mažeikių miškų urėdijos profesinės sąjungos ataskaitinė- rinkiminė konferencija. Konferencijos darbui ima vadovautis pats urėdas Albinas Paulavičius. Visa tai stebi ir mato atstovai iš Mažeikių rajono profesinių sąjungų koordinacinės tarybos ir pats Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Algirdas Rauka. Tačiau , tik kilus sumaiščiai salėje ir urėdijos pirmininkui Antanui Valtui pareiškus, jog urėdas negali ir neturi teisės vesti profesinės sąjungos konferencijos- teisingumas šioje konferencijoje buvo atstatytas. Tačiau ar šioje konferencijoje dalyvavę junginių vadovai nematė ar nenorėjo matyti šio grubaus pažeidimo- kišimosi į profesinės sąjungos vidaus reikalus, trukdymo teisėtai profesinės sąjungos veiklai, bet viena aišku, kad iš šių junginių nebuvo jokios reakcijos. Taip jų tyliu pritarimu buvo „parduota“ profesinė sąjunga darbdavio įgaliotam asmeniui- urėdui. Deja šioje konferencijoje dirbantieji neleido įgyvendinti savo užmačių urėdo grupuotei- išrinkti „savą“ t.y. kišeninį profesinės sąjungos pirmininką. Kolektyvas visgi daugumoje balsavo už Antaną Valtą ir jis oficialiai buvo išrinktas pirmininku. Toliau šioje organizacijoje veiksmas vyko pagal greiderių scenarijų. Buvo sukurptas anoniminis skundas dėl profesinės sąjungos konferencijos, kurio pagrindu buvo įnešta sumaištis kolektyve. O to skundo taip niekas ir nematė !!! Ar jis buvo ar ne- vienas dievas težino, na gal dar ir urėdas Albinas Paulavičius. Be to imta daryti visokiausius reorganizacinius pertvarkymus, po kurių skraiste imta susidoroti su palaikiusiais profesinės sąjungos pirmininką. O tokiems sprendimams „nereikėjo“ nei informacijos teikti profesinei sąjungai, nei konsultuotis su ja, nes tai profsąjungai dar vis vadovauja nepaklusnusis Antanas Valtas. Tai su darbu atsisveikino eilė darbuotojų, Antanas Čapas, įteiktas pranešimas kad bus atleistas iš darbo, Vincui Daubariui. Siūloma „geruoju“ dingti iš urėdijos ir pačiam profesinės sąjungos pirmininkui Antanui Valtui. Prieš tai pats Antanas Valtas dar „apdovanojamas“ drausminėmis nuobaudomis. Kaip minėjau urėdijos profesinė sąjunga yra Mažeikių rajono profesinių sąjungų koordinacinės tarybos sudėtyje, o taip pat ir Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos sudėtyje, o pats Antanas Valtas yra šių junginių renkamų organų narys ( Valdybos, tarybos ). Rodis tik lieka stabėti iš šalies ir laukti aktyvios gynybos iš šių junginių. Bet , deja iš jų pusės mirtina tyla. Ir ši tyla nesuardyta iki šiol. Tad ką gina ir kam dirba tokie junginiai? Lieka tik mąstyti. Taigi urėdijoje tikslas pasiektas, dirbantieji įbauginti, jiems parodyta kas atsitinka su savo nuomonę turinčiais. Toliau seka jau administracijos darbuotojų, tų kurie linkę nuolankiai laižyti atitinkamą vietą vadams, veiksmai. Organizuojamas visuotinis susirinkimas, administracijos darbuotojai vaikšto po padalinius ir renka parašus darbuotojų. Taip visi iki vieno, „po parašu“ įpareigojami dalyvautis profesinės sąjungos visuotiniame susirinkime. 2004-03-26 visuotinis susirinkimas įvyksta. Susirinkimui vadovauja ir jį veda išskirtinai tik iniciatyvinės grupės A.Valto „nuvertimui“ nariai. Susirinkime dalyvauja ir junginių vadovai. Tačiau jie net „nepastebi“ kad profesinės sąjungos pirmininkas dar nebūdamas nušalintas , jau yra nušalintas. Jam neleidžiama ne tik kad pardėti susirinkimą (kaip to reikalauja šios profesinės sąjungos įstatai), bet ir neleidžiama susirinkime net išsižioti. Neleidžiama savo nuomonės išsakyti net kolegoms iš kitų profesinių sąjungų, kol nebus pasiektas tikslas- nuverstas Antanas Valtas. O įdomiausia ( o gal skaudžiausiai) kad visą šį farsą organizavęs urėdas, sėdi susirinkime salės gale ir iš už nugarų stebi visą susirinkimą. Taip varydamas šiurpą ir baimę dirbantiesiems- neduok dieve pasielgtų ne taip kaip nori urėdas. Ir tikslas pasiektas. Šio susirinkimo metu urėdui pavyko „prastumti“ į profesinės sąjungos pirmininko kėdę savo žmogų. Taip jis užsitikrino visapusę profesinės sąjungos ( na ne visai tiksliai išsireikšta, ne profesinės sąjungos o jos pirmininkės) nuolankų pritarimą visiems sprendimams, kad ir kokie nenaudingi būtų urėdijai ar diskriminuojantys dirbančiuosius. Kaip svarbus buvo šio susirinkimo sprendimas matėsi iš jo reakcijos- iž laimės, kad „nuvertstas“ A.Valtas, urėdas nesuvaldė ašarų.

Demokratija „suvaidinta“ aukščiausiu lygiu. Įvykęs visuotinis susirinkimas, išrinko urėdo pageidaujamą pirmininką. Nieko čia lyg ir neprikibsi. Bet... Juk, matydamas kad urėdas ir administracija ima aktyviai kištis į profesinės sąjungos reikalus, aktyviai trukdo profesinės sąjungos teisėtai veiklai, profesinės sąjungos pirmininkas kreipiasi į prokuratūrą, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl trukdymo profesinės sąjungos veiklai. Tačiau sprendimas buvo lakoniškas- niekas niekam netrukdo. Taip prokuratūra „subendradarbiavo“ su administracijos darbuotojais su urėdu ir jiems padėjo išvengti nemalonumų, kurie numatyti BK 177 str.

O juk , kaip tik, prokuratūros tyrėjų pareiga buvo nustatyti kas ir kiek trukdė profesinei sąjungai, kas įtakojo sprendimus profesinėje sąjungoje, kas pagaliau suteikė galimybę profesinę sąjungą „padaryti“ sau palankia, t.y. sava profesine sąjunga. Turėjo ištirti ar nepažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai profsąjungų nepriklausomumo , jų savarankiškumo klausimu, ar buvo leista tinkamai realizuoti teises deklaruotas DK atitinkamuose straipsniuose. Šia tema tyrėjai ir prokurorai parodė savo teisinį nerašingumą.

Ir tokia neigiama praktika vykdoma toliau. Reideriai vykdo savo užmačias, vaidindami demokratiją ir toliau perima vadovavimą profesinėms sąjungoms, padaro jas pavaldžias išskirtinai darbdaviui, jų įgaliotiems atstovams.

Daugiau kaip 15 metų savo gyvenimą susiejau su profesinėmis sąjungomis ir stebiu visus procesus, kaip toliau profesinės sąjungos gražiai „dirba“ tik darbdaviams, užmiršdamos jų prigimtinę priedermę „ ginti dirbančiųjų darbo, ekonomines, ir socialines teises bei interesus“ Ir tai ginama? Mažinant darbo užmokesčius, mažinant pensijas ( pensininkai irgi buvę profesinių sąjungų nariai- visą gyvenimą mokėję kapeikėles profesinėms sąjungoms, kad šios juos apgintų), dirbant vergiškomis sąlygomis. Su nuoskauda žiūriu į procesus, kaip policijos tyrėjai, prokurorai niekaip neranda nusikalstamo nusižengimo numatyto BK 177 str. požymių profesinių sąjungų „perėmėjų“ – reiderių veiksmuose. O tokie procesai vyksta, ir pastaruoju metu įgauna pagreitį. Tai buvo „įkurta „ sava profesinė sąjunga Karoliniškių poliklinikoje, su prokurorų ir policijos pagalba nušalinus neparankią pirmininkę Albiną Kavaliauskaitę. Keista ir tai, kad nesibaigus teisminiams procesams, ten jau buvusios profesinės sąjungos vardu dirba nauja profesinė sąjunga, ir „perėmė“ net banko sąskaitas. Kuo čia skiriamasi nuo reiderių? Ką veikė valstybės registrų centras? Bankas? Kaip taip galima, ramiai perimti visą profesinę sąjungą? O prokurorai nerado nusikalstamo nusižengimo numatyto BK 177 str. sudėties.

O įvykiai Kauno ortopedijos įmonėje? Vilniaus troleibusų parke? Ar ne to pačio „judėjimo“ už darbdaviams pavaldžias profesines sąjungas darbo vaisiai?

Visiškai analogiškas scenarijus kaip ir Mažeikių miškų urėdijoje pastaruoju metu panaudotas ir Kuršėnų komunalinio ūkio UAB dirbančiųjų profesinėje sąjungoje.

Ir keisčiausia, kad niekas, nei turėjai, nei prokurorai neturi jokios profesinių sąjungų veiklos suraptimo patirties, bet tai jų nejaudina ir nedomina, ir taip formuojama neigiama praktika, priešinga profesinių sąjungų savarankiškumui, nepriklausomumui nuo darbdavio, jo įgaliotų asmenų, administracijos. Keisčiausiai, kad niekas administracijos darbuotojų kaip tokių atskirai neidentifikuoja, ir jei jie priklauso profesinei sąjungai – valio. Jų sprendimai teisėti. O kaip tada su TDO, Lietuvos Respublikos teisės aktais, kuriuose nurodoma, kad ne tik vadovauti, „perimti“, įtakoti profesinėms sąjungoms niekas ir tokių asmenų neturi teisės. Yra net „šapargalkė“ nurodanti kad bet kokie veiksmai: paperkant, finansuojant, tame tarpe ir didinant atlyginimą, paaukštinant pareigose, jau turi nusikalstamo nusižengimo požymių. Tačiau tyrėjų ir prokurorų tai nedomina. O kas paneigs, kad tai ne už gražias akis?

Tikslas-kad visi bijotų net pagalvoti apie savo teises

Reiderystės tikslas- kuo labiau įbauginti dirbančiuosius, kad jie drebėtų už savo darbo vietą, kad nė nebandytų cyptelti dėl nepakeliamų darbo sąlygų, o socialinės garantijos visiškai pamirštamos. Kaip tik to ir pasiekta per šiuos 20 nepriklausomybės metų. Valstybinėse institucijose „savo“ noru visi varomi neapmokamų atostogų, ir tam tokios nupirktos ir „perimtos“ profesinės sąjungos pritaria su didžiausiu nuolankumu. Bibliotekų sistemoje pasirinkimo nepaliekama- arba einate neapmokamų atostogų, arba mažinatės ( ir taip mažus) atlyginimus, arba bus naikinamos darbo vietos didinami darbo krūviai. Ar tai ne teroras darbe? Ar nėra požymių, kad trukdoma teisėtam profesinių sąjungų darbui? To gali nematyti tik aklas. Bet pas mus nei didžiosios save tituluojančios nacionaliniais centrais profesinės sąjungos, nei teisėsaugos , nei Valstybės ir Valdžios institucijos to nemato ir nenori matyti. Taip parankiau. Nes „sugyvenant „ su darbdaviu daugiau šansų patenkinti savo asmeninius poreikius. O juk net TDO konvencijose kalbama, kad bet kokie veiksmai iš darbdavio, jo įgalioto asmens ar administracijos pusės, siekiant įtakoti sau naudinga linkme profesinės sąjungos darbą, jau yra trukdymas profesinei sąjungai. Tą patį kalba ir apie darbdaviui prielankiems asmenims sudarymą jiems geresnių darbo sąlygų, išskirtinių, nei turi kiti darbuotojai, tai ir aukštinimas pareigose, darbo užmokesčio didinimas , kitoks finansavimas, siekiant įtakoti profesinę sąjungą sau naudinga linkme, padaryti sau pavaldžia, įtakojama jau yra trukdymas profesinei sąjungai. Negali nei darbdavys, nei jo įgaliotas asmuo, ar administracijos darbuotojai siekti, ir finansuoti, kad įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje būtų įsteigta net kita profesinė sąjunga- visiškai pavaldi tik darbdaviui, bei finansuoti tokios organizacijos įkūrimą. Tačiau akivaizdžiai tai daroma ir nei policijos tyrėjai, nei prokurorai „to nemato“, „nepastebi“. O gaila! Juk taip naikinamos tikrojo profesinių sąjungų judėjimo užuomazgos. Pavartykime Administracinių pažeidimų, Baudžiamąjį kodeksą. Kiek daug ten straipsnių dėl trukdymo įvairioms valstybinėms institucijoms , ir jie veikia. O 177 str. nuo pat BK įsigaliojimo dienos pasmerktas „mirčiai“ tik dėl nenoro tinkamai atlikti savo pareigas policijos tyrėjų ar prokurorų. Jei Lietuvos pilietis tik neįvykdytų kokios nors Valstybinės institucijos reikalavimo- tuoj bus parinktas straipsnis ir bausmė neišvengiama. O čia darbdaviai, jų įgalioti atstovai, administracijos darbuotojai ne tik kad nevykdo įstatymų nuostatų- netrukdyti teisėtai profesinių sąjungų veiklai, bet priešingai iš to tyčiojasi, ir nė viena, tam tikslui pašaukta Valstybės institucija, niekaip nemato pažeidimo.

Ir man labai galia tų institucijų funkcionierių, kurie gavę prašymą dėl trukdymo profesinei sąjungai tampa tokie bejėgiai, tokie vargšai, kad nieko negali padaryti, nes arba ne jų kompetencija, arba jie- tiesiai šviesiai nieko nemato kas kur pažeista.

Manau, kad vien dėl to niekas nieko nenori suprasti, surasti nusikalstamo nusižengimo požymių ir ištirti tai, nes galimai profesinės sąjungos gali „per daug“ sužinoti apie atkatus viešuosiuose pirkimuose, apie gimininės bendruomenės bujojimą valstybės ir valdžios įstaigose ir institucijose, apie giminėms sudaromas išskirtines sąlygas, kai tuo tarpu profesinės sąjungos pasisako už vienodų darbo ir apmokėjimo sąlygų sudarymą vienodoms specialybėms kvalifikacinėms kategorijoms, pagaliau gali sužinoti apie visus priedus kuriuos pasiskiria vadovai bei artimi vadovų žmonės, giminaičiai. O gal bijoma, kad profesinės sąjungos gali užkirsti kelią tyčiniams bankrotams, dirbtinėms (kaip ši) krizėms? O turėtų! Pagaliau kaip „juodieji“ gali diktuoti ponams, darbo , ekonominiais ir socialiniais klausimais, gauti iš jų informaciją? Ir dar blogiau, tie juodieji nori konsultacijų, derybų! Kur tai matyta? Ir dar, machinacijos slepiamos po komercine, ar darbo paslaptimi. Bet juk ir tokias paslaptis turi teisę sužinoti ne tik profsąjungos, bet iki kiti dirbantieji. Kodėl atsakingos institucijos, jų atstovai čia neįžvelgia jokio pažeidimo.

Ir kita yda yra tame, kad nesilaikoma Konstitucijos- visos profesinės sąjungos turi lygias teises. Vyriausybė turi pasirinkusi sau parankias tris profesines sąjungas, kurios gauna nemažą vyriausybinį finansavimą.( atskirų, specialių projektų pagalba, kurių niekaip negali laimėti „netikrosios“ t.y. nelojalios vyriausybei profesinės sąjungos). Tiesiai šviesiai- taip nuperkamos jiems palankios profesinės sąjungos. Neveikia ir PSĮ 3 str. nuostatos kuriose kategoriškai draudžia darbdaviui, jo įgaliotam asmeniu, administracijos darbuotojams bet kokia forma įtakoti profesines sąjungas, joms trukdyti tinkamai ( kaip numato DK 22 str.; 33 str.; 47 str. ) atlikti joms deleguotas teises.

Taip tarpsta Valstybėje antiįstatyminis judėjimas, o kas eina prieš įstatymą, eina ir prieš Valstybę. Tad galima įvardinti, kad antivalstybinis judėjimas įgauna pagreitį. Bet kas tai sustabdys? Vyriausybė? Seimas? Prezidentė? Gyvenimas parodys, kuriai iš šių institucijų labiau rūpi tikra, teisinė, demokratinė valstybė, jos ateitis.

Šia tema ne kartą ir ne du buvo kreiptasi ir į Generalinį prokurorą, Seimą, Prezidentūrą. Kaip ne keista, bet šios institucijos labai gražiai sužaidžia „futbolą“, „futbolindamos nuo savo galvos, viena kitai tuos raštus. O darbas tuo klausimu jau dagelį metų nė iš vietos. Maža vilties ir iš tarptautinių institucijų, bet manome, kad apie tai turėtų sužinoti ir kitos ES valstybės ir to kryptingai bus siekiama. O gal kas ir valdžios vyrų paskaitys šį straipsnį ir vis dėlto pamatys šią bėdą ir imsis ją spręsti valstybės viduje?

Feliksas Jucius

Laisvosios Jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas

Jungtinės profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas

Šiaurės Lietuvos regionui

 
SUSITIKIMAS LIETUVOS KULTŪROS MINISTERIJOJE

 

2011 06 16 Jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas, Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus, Vilniaus krašto profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Aušra Charlinskienė, Lietuvos teatro , muzikos ir kino muziejaus profesinės sąjungos įgaliotinė Aušra Endriukaitienė ir NPSMC direktorė Jolita Gaigalienė susitiko su Lietuvos kultūros viceministre Nijole Laužikiene. Susitikimo metu aptartos socialinio bendradarbiavimo galimybės.


 

 
SUSITIKIMAS SU ALGIRDU SYSU

 

Jungtinė profesinė sąjunga toliau tęsia dialogą su LR Seimo frakcijomis. 2011 06 16 JPS pirmininkas Arvydas Dambrauskas ir Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus susitiko su LR Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariu (kuris taip pat yra ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys) Algirdu Sysu. Susitikimo metu aptartos socialinės aktualijos ir bendradarbiavimo klausimai.

 

 

 
SUSITIKIMAS SU LR SEIMO OPOZICIJOS LYDERIU

Toliau tęsiamas dialogas su LR Seimo Darbo partijos frakcija. Birželio 7 dieną JPS pirmininkas Arvydas Dambrauskas ir Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus susitiko su LR Seimo opozicijos lyderiu Vytautu Gapšiu. Aptartos socialinės aktualijos, bendradarbiavimo klausimai.

 
<< Pradžia < Ankstesnis 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 114 iš 127

Anoniminė apklausa

Ar dalyvautumėte prasidėjus visuotiniam ar šakos streikui Lietuvoje?
 

Šiuo metu prisijungę

Mes turime 28 svečius prisijungusius