KONTAKTAI

Mus galite rasti: Gedimino g. 33, II a. 1 kabinetas. 44311 Kaunas,

tel./faks.:  (8-37) 422573 el.p.: info@tikra.lt

Pradžia
Naujienos
LAIMĖTA DAR VIENA BYLA DĖL PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETO NUTARIMO PANAIKINIMO

 

2011 m. Gegužės 4 dieną išnagrinėta byla pagal ieškovo UAB „Lukoil Baltija“ ieškinį atsakovui Kauno apskrities profesinei sąjungai (dalyvaujant tečiajam asmeniui I. J.) dėl profesinės sąjungos komiteto nutarimo panaikinimo.

Nustatyta, kad ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu atsakovo atsisakymą duoti sutikimą paskirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui I. J., įpareigoti atsakovą duoti sutikimą paskirti drausimę nuobaudą trečiajam asmeniui, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovas prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad 2010.01.21 UAB „Lukoil Baltija“ degalinėje buvo atliktas patikrinimas, kurio metu kasos operacijų atlikimo vietoje buvo rasta 51 Lt neapskaitytų pinigų. Pažeidimo nustatymo metu degalinėje dirbo R. Š. Ir I.J.. Ieškovas nusprendė skirti jiems drausmines nuobaudas – papeikimus. I.J. yra profresinės sąjungos komiteto narė, todėl ieškovas kreipėsi į atsakovą – profesinę sąjungą, prašydamas sutikimo skirti drausminę nuobaudą. Tačiau atsakovas atsisakė duoti sutikimą. Mano, kad atsisakymas yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas drausminę nuobaudą nori paskirti nepagrįstai ir neteisėtai. Pinigai buvo rasti stalčiuje, prie kurio dirbo R.Š., o ne I.J.. Trečiojo asmens kaltė yra nenustatyta. Ieškovas siekia susidoroti su aktyviausiais profesinės sąjungos nariais.

DK 19 str. Nustato, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos. LR profesinių sąjungų įstatymo 21 str. Nustato profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijas: veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui skiriant drausminę nuobaudą išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Darytina išvada, kad ieškovas, norėdamas skirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui, UAB „Lukoil Baltija“ profesinės sąjungos komiteto narė, turėjo gauti šio organo sutikimą.

Kauno apskrities profesinės sąjungos UAB „Lukoil Baltija“ profesinės sąjungos komitetas nutarė neduoti sutikimo skirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui, kadangi „nebuvo papildomai pateikta daugaiu medžiagos tiesiogiai įrodančios UAB „Lukoil Baltija“ profesinės sąjungos įgaliotinės I.J. kaltę, todėl komitetas, nepažeisdamas esminių darbdavio interesų, vienbalsiai nutarė neduoti sutikimo skirti jai drausminę nuobaudą – papeikimą“.

 

Vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str. Teismas nusprendė: ieškinį atmesti. Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Lukoil Baltija“ pašto išlaidas.


 
TELŠIŲ KRAŠTO KONFERENCIJA

 

2011-05-12 Telšių rajono savivaldybėje įvyko Telšių krašto profesinės sąjungos konferencija. Pagrindiniai konferencijos klausimai: šakų kolektyvinės sutartys, streikų komitetų formavimas, struktūrinių padalinių formavimas. Išklausyti JPS pirmininko Arvydo Dambrausko, JPS pirmininko pavaduotojo, teisininko Felikso Juciaus, šakų pirmininkų Angelės Griškevičienės, Juozo Rimkaus pranešimai. Konferencijos delegatai pritarė, kad Telšių krašto profesinės sąjungos struktūrinių padalinių komitetams būtų suteiktos streikų komitetų funkcijos. Konferencija vieningai pasmerkė LPSK poziciją ir veiksmus trukdančius JPS šakoms pradėtoms deryboms. Susirinkusių profesinių sąjungų atstovai išreiškė vieningą poziciją, dalyvauti protesto akcijose prieš patogių profesinių sąjungų veiksmus Vilniuje.


 

 
SEMINARAS KOLEKTYVINIŲ SUTARČIŲ RENGIMAS: TIKSLAS, TURINYS IR REZULTATAS“ KRETINGOJE

2011 05 11 Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje, vyko seminaras „Kolektyvinių sutarčių rengimas: tikslas, turinys ir rezultatas“.

Seminaras sulaukė didelio darbuotojų susidomėjimo. Seminare dalyvavo bibliotekininkai, muziejininkai ir socialinių globos įstaigų darbuotojai ir darbdavių atstovai. Į seminarą susirinko ne tik kretingiškiai, bet ir darbuotojai iš aplinkinių rajonų: Palangos, Mažeikių ir Telšių.

 

 

 
TRIŠALĖS TARYBOS POSĖDIS KAUNE

Gegužės 10 d. Kaune įvyko LR trišalės tarybos ir Kauno miesto trišalės tarybos posėdžiai. Pastarajame dalyvavo miesto meras Rimantas Mikaitis bei vicemeras Kęstutis Kriščiūnas. Trišalės tarybos posėdžiuose dalyvavo ir Kauno apskrities profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Kauno regioninio centro pirmininkas Ramūnas Narbutas, Lietuvos darbo federacijos Kauno apskrities pirmininkas Gintaras Čižikas, LPS „Solidarumas“ koordinacinės tarybos narė Lina Jankauskienė, ir Lietuvos transporto darbuotojų profesinės sąjungos Forumo pirmininko pavaduotojas Bronius Bučelis.

Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdyje pristatytas projektas „Darni miestų plėtra“ bei aptartas gyvenamųjų namų centrinio šildymo kainų mažinimo galimybės klausimas. Posėdyje aptartas ir minimalios mėnesio algos kėlimo klausimas.

 
AR ĮMANOMOS ŠAKOS KOLEKTYVINĖS DERYBOS LIETUVOJE?

Profesinės sąjungos, veikiančios socialinės globos įstaigose, kurių steigėjas yra Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), 2011-04-28 Ministerijos salėje atvyko į bendrą suvažiavimą. Šis įvykis svarbus tuo, kad nepriklausomai nuo to, kuriam profesinių sąjungų centrui priklauso įstaigos profesinė sąjunga, jos atstovai dalyvavo bendrame suvažiavime ir kartu sprendė visai Socialinės globos šakai ypatingai svarbius klausimus. Kaip ir reikėjo tikėtis, priimant sprendimus visos profesinės sąjungos demonstravo vieningumą ir solidarumą. Suvažiavimas užbaigė nesutarimus ir intrigas, kurios nedarė garbės Lietuvos profesinėms sąjungoms.

Kas paskatino sušaukti suvažiavimą?

Pirmą kartą Lietuvos Respublikos istorijoje, Respublikinės Jungtinės profesinės sąjungos (Kultūros ir Socialinės globos darbuotojų šakos) pradėjo darbą, kuris profesinėms sąjungoms yra svarbiausias tikslas: pradėtos šakų kolektyvinės derybos.

Europos sąjungos praktikoje darbo santykius, tame tarpe ir darbuotojų atlyginimus, reguliuoja šakos kolektyvinės sutartys.

Reikia pabrėžti, kad šakų kolektyvinės sutartys, pačios būdamos norminiais aktais, keis Ministerijų ir LR Vyriausybės norminius aktus susijusius su darbo santykiais.

Suprantama, kad Lietuvos valstybinis biurokratinis aparatas nenori prarasti savo monopolinės įtakos darbo santykių srityje, konsultuotis su profesinėmis sąjungomis, dalintis informacija ir derėtis su tikrais darbuotojų atstovais, t.y tikromis profesinėmis sąjungomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucija, ratifikuotos Tarptautinės sutartys, Seimo priimti įstatymai vienareikšmiškai ir imperatyviai įpareigoja siekti, kad darbo santykius reguliuotų šakos kolektyvinės sutartys. Šakos kolektyvinės sutarties derybų pradžią, terminus, ginčų sprendimo tvarką aiškiai nustato Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas.

Atrodo paprasta, prisistatai šakos kolektyvinėms deryboms ir viskas... Tačiau praktikoje nebuvo taip paparasta, buvome priversti pademonstruoti vieningumą ir jėgą.

Jungtinė profesinė sąjunga pirmoji Lietuvoje prisistatė deryboms dėl šakos kolektyvinės sutarties. Susiformavusios praktikos nebuvo.

2010-09-29 pirmieji šakos kolektyvinėms deryboms prisistatė Jungtinės profesinės sąjungos šakinis padalinys Lietuvos kultūros darbuotojų sąjunga, vadovaujama Juozo Rimkaus. Bendram tikslui siekti, 2010-09-27 buvo sudaryta jungtinė profesinių sąjungų atstovybės sutartis su Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesine sąjunga (toliau PSDPS), priklausančia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (toliau LPSK). Jungtinės profesinių sąjungų atstovybės sutartį pasirašė PSDF pirmininkas Aleksandras Posochovas ir Jungtinės profesinės sąjungos (JPS) pirmininkas Arvydas Dambrauskas. Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė buvo atvira ir kitoms profesinėms sąjungoms.

Sekdami kultūros darbuotojų pavyzdžiu, 2010-11-03 kolektyvinėms deryboms prisistatė JPS šakinis padalinys Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinė sąjunga, kuriai vadovauja Angelė Griškevičienė. Tuo metu sujungusi virš pusės derybose atstovaujamų darbuotojų kolektyvų.

Šakos kolektyvinių derybų eiga

Reikia paminėti, kad derybos po prisistatymo Ministerijai, turi prasidėti po 14 dienų, tačiau net atsakymų į prisistatymus, tiek iš Kultūros , tiek iš SADM ministeriju nesulaukėme

2011-01-21 Jungtinės profesinės sąjungos respublikinis komitetas vienbalsiai priėmė sprendimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kaip darbdaviui, iškelti reikalavimus.

Negavus atsakymo iš ministerijos, LR Darbo Kodekso nustatyta tvarka, Jungtinė profesinė sąjunga pareikalavo sudaryti Taikinamąją komisiją. Ministerija informuojama, kad įmonėse, įstaigose ir organizacijose pradėti balsavimas dėl streiko, kraštuose ir rajonuose, kuriami streiko valdymo komitetai. Derinama streiko vystymo ir eigos taktika bei strategija, streikų ir akcijų koordinavimas.

LR Darbo Kodeksas situaciją po reikalavimo sudaryti taikinamąja komisiją įvardija, kaip kolektyvinį ginčą. Pradėjus kolektyvinį ginčą LR Darbo Kodekso nustatyta tvarka, Jungtinė profesinė sąjunga, bandydama visais įmanomais būdais taikiai išspręsti susidariusią situaciją, kreipėsi į LR Seimo Tėvynės Sąjungos - konservatorių frakcija, kuriai priklauso SADM ministras Donatas Jankauskas. Susitikimo metu, buvo apsvarstyti ministro daromi Tarptautinių sutarčių bei LR įstatymų pažeidimai, susiję su šakos kolektyvinėm derybom.

Tenka apgailestauti, tačiau ir frakcijos įpareigotas, SADM ministras ir toliau derybų nepradėjo. Jungtinė profesinė sąjunga, atstovaudama Lietuvos socialines paslaugas teikiančius darbuotojus, kreipėsi į Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę, Seimo frakcijas ir Seimo sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetą su reikalavimu, įpareigoti Socialinės apsaugos ir darbo ministrą nedelsiant pradėti kolektyvines derybas su Jungtine profesine sąjunga, tikslu pasirašyti kolektyvinę sutartį.

Jungtinei profesinei sąjungai neliko kito kelio kaip surengti piketus prie SADM Ministerijos ir Seimo bei įteikti oficialų raštą dėl prašymo pradėti interpeliacijos procedūrą SADM ministrui Donatui Jankauskui, jeigu ir toliau bus vilkinamos ir nepradėtos derybos. Tuo pačiu metu, sėkmingai vyksta balsavimai dėl Nacionalinio streiko.

2011-02-17 JPS išsiunčia raštą Ministerijai ir informuoja, kad Ministro įsakymu nepaskyrus atstovų į taikinamosios komisijos posėdį, JPS atstovai surašys nesutarimų protokolą ir bus užbaigta taikinamoji procedūra, o Jungtinė profesinė sąjunga spręs kolektyvinį ginčą streikuojant.

2011-02-23 Ministras paskiria savo atstovus į taikinamosios komisijos posėdį. Taikinamosios komisijos posėdžiuose SADM atstovai oficialiai pripažįsta JPS socialiniu partneriu ir sutinka pradėti šakos kolektyvines derybas.

Bet tai dar ne viskas ...

Tačiau, ar tai viskas? Prasideda naujas etapas kurį atskleidžia nekalta 2011-02-08 žinutė „Haid Parko“ rubrikoje svetainėje „profsąjungų naujienos“ cituojame „maistininkas“: Vakar LPSK, LPS"Solidarumas", LDF vadovai susitiko su Socialinės ir darbo apsaugos ministru. Jokiam puslapyje nesurasite informacijos apie susitikimo darbotvarkę, svarstytus klausimus. Ar tai normalu?“

2011-02-10 keturios LPSK šakos, atskirai nuo Jungtinės profesinės sąjungos prisistato Ministerijai deryboms dėl šakos kolektyvinių derybų. JPS atstovai bando aiškintis su LPSK pirmininku, Artūru Černiausku, kodėl JPS pradėjus derybas su Ministerija LPSK šakiniai padaliniai nesiūlo (nenori) sudaryti jungtinės profesinių sąjungų atstovybės ir siekti bendrų tikslų?

Susitikime, Jungtinės profesinės sąjungos pirmininkui Arvydui Dambrauskui, pavyksta įtikinti kitas profesines sąjungas sudaryti jungtinę profesinių sąjungų atstovybę ir suderinti atstovavimo normas. Susitikimo metu paaiškėja, kad viena iš keturių LPSK šakinių padalinių, prisistačiusių deryboms, neatstovauja nė vieno derybų klausimą apimančio darbuotojų kolektyvo! Kitos atstovauja iki 3 profesinių sąjungų derybų sferoje. Buvo sutarta, kad Jungtinė profesinė sąjunga, kuri atstovavo virš pusės (50 proc.) visų darbo kolektyvų jungtinėje atstovybėje turės 4 balsus, o LPSK turės - 3 balsus.

Neilgai trukus, po LPSK šakinių padalinių prisistatymo deryboms dėl šakos kolektyvinės sutarties, 2011-02-24 SADM ministras pasirašo įsakymą dėl ES finansuojamo projekto „Socialinio dialogo skatinimas“ patvirtinimo. Keičiasi ir trijų LPSK šakinių padalinių atstovų Irenos Petraitienės, Audriaus Jurgelevičiaus, Romo Nemaniaus pozicija. Jie „užmiršta“ pasiektus derybų rezultatus.

Jungtinę profesinių sąjungų atstovybę suardo Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas, kurio vadovaujamas šakinis padalinys taip pat priklauso Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai. Kultūros ministerija pasinaudodama jo pasitraukimu oficialiai nutraukia derybas, dėl kultūros darbuotojų šakos kolektyvinių derybų.

2011-03-10 Jungtinė profesinė sąjunga išsiunčia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai, Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ ir Lietuvos Darbo federacijai oficialų kvietimą sudaryti jungtinę profesinių sąjungų atstovybę deryboms su SADM ministerija. Kvietimas ignoruojamas ir susitikimas neįvyko.

Kas galėtų paneigti, kad „Nacionalinį susitarimą“ pasirašę „Nacionaliniai centrai“ netrukdo šakos kolektyvinėms deryboms? Gal tam turėjo įtakos milijoninis „patogių“ profesinių sąjungų finansavimas, o šakų derybų trukdymus įtakojo 20 milijonų, kuriuos skiria Europos sąjunga. 2007 m. LRV nutarimu Nr. 729 paskirti 8 milijonai litų!!! Už tuos pinigus turėjo atsirasti Europietiškos šakų, teritorijų kolektyvinės sutartys, tvirti regioniniai centrai. Gal tie pinigai išplauti ir dabar reikia naujų, o kaip „atkatas“ trukdomas profsąjunginis judėjimas?

Neskubėkime užjausti Jungtinės profesinės sąjungos. Ji nesusilpnėjo, bet išaugo ir dar labiau sustiprėjo. Balsavimai dėl streikų, kuriems buvo masiškai pritariama bei teisinga ir demokratiška Jungtinės profesinės sąjungos politika davė tai, kad šakos derybose su SADM ministerija atstovaujame daugiau kaip 2/3 socialinės globos įstaigų pavaldžių Ministerijai. Jungtinė profesinė sąjunga tęsia derybas dėl šakos kolektyvinės sutarties sudarymo.

Įvykęs bendras visų profesinių sąjungų suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir nepriklausomas tarptautinės profsąjunginės organizacijos stebėtojas, vieningai nutarė suteikti įgaliojimus Jungtinės profesinės sąjungos šakiniam padaliniui Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinei sąjungai, kuriai vadovauja Angelė Griškevičienė, vesti derybas, o JPS teisininkų nuomone planuojamos antros derybos vienareikšmiškai neteisėtos!

Turime pabrėžti, kad Jungtinė profesinė sąjunga kategoriškai pasisako už vieningą profsąjunginį judėjimą Lietuvoje vardan dirbančiųjų teisėtų interesų. JPS kviečia visas Lietuvos profesines sąjungas subręsti ir baigti turtų ir išmaldų dalijimosi maratoną. ES parama profesinėms sąjungoms turi būti skaidri, o profesinės sąjungos nepriklausomos ir neįtakojamos. Mus turi apjungti teisingos kasmetinės Nacionalinės kolektyvinės sutarties pasirašymo tikslas, vardan kurio ir yra susijungusios civilizuoto pasaulio profesinės sąjungos.

2007 m. LRV nutarimas Nr. 729

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=311612 (nuoroda)


 
<< Pradžia < Ankstesnis 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 113 iš 123

Anoniminė apklausa

Ar dalyvautumėte prasidėjus visuotiniam ar šakos streikui Lietuvoje?
 

Šiuo metu prisijungę

Mes turime 25 svečius prisijungusius