KONTAKTAI

Mus galite rasti: Gedimino g. 33, II a. 1 kabinetas. 44311 Kaunas,

tel./faks.:  (8-37) 422573 el.p.: info@tikra.lt

Pradžia Apie mus
Profesinės sąjungos strukūra ir tikslai

Tik stiprios profesinės sąjungos garantuoja aukštą dirbančiųjų gyvenimo lygį. Stipri profesinė sąjunga – tai monolitinė organizacija, jungianti darbuotojus pagal artimas profesijas ir turinti profesionalias struktūras vietose bei glaudžius ryšius su kitomis stipriomis profsąjunginėmis organizacijomis. Realiomis profesinėmis sąjungomis, kaip taisyklė, negalima laikyti tik vienoje įmonėje veikiančių profesinių sąjungų. Vienoje įmonėje veikiančios profesinės sąjungos užsienyje apibūdinamos kaip “geltonos”.

Profesinės sąjungos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 str. turi ginti „darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus.“ Šie darbuotojų interesai pasireiškia nacionaliniu (respublikiniu), šakos, teritorijos ir įmonės, įstaigos ar organizacijos (toliau įmonės) lygiuose.

 

Įmonės lygmuo. Priimant į darbą darbuotojas sudaro su darbdaviu (Įmone) darbo sutartį. Šiuo atveju dėl darbo sąlygų tariamasi individualiai, jei iš viso tariamasi. Darbuotojas supažindinamas su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, pareigine instrukcija... dėl kurių jis negali derėtis. Kaip taisyklė darbo užmokesčio sistema aiškiai neapibrėžiama ir ja darbdavys gali manipuliuoti. Jei nepatinka – nedirbk! Darbo užmokesčio sistema privalo būti aiški, teisinga ir visiems darbuotojams suprantama. Materialinis skatinimas, priedai, priemokos, premijos... turi būti skirstomi pagal aiškias ir visiems teisingai taikomas taisykles. Dažnai tos taisyklės nėra sudaromos ir viskas mokama pagal darbdavio įgalioto atstovo nuomonę, kuri dažnai būna subjektyvi. Ne gana to, vienašališkai bloginamos darbo sąlygos, mažinamas darbo užmokestis, nemokami darbuotojams priklausantys priedai ir priemokos. Darbo ir poilsio laikas (atostogų grafikai, darbo grafikai) nustatomi vienasmeniškai dažnai sudaromi pažeidžiant įstatymus, teisingumo kriterijus, proteguojant ar persekiojant atskirus darbuotojus..

Tačiau mažai kas žino, kad dėl visų šių punktų galima derėtis KOLEKTYVIAI. Įstatymas įpareigoja darbdavį derinti darbo, atostogų grafikus vidaus darbo taisykles derinti su įmonės profesine sąjunga. Esant darbuotojų atstovams darbdavys privalo juos informuoti ir konsultuotis su jais dėl įmonės reorganizavimo, jos veikos perspektyvų, darbuotojų skaičiaus sumažinimo, verslo ar jo dalies perdavimo... ir konsultuotis su jais dėl tokių sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti. Darbdavys turi savo ir kolektyvo interesus derinti ir ginčus spręsti derybų būdu. Tai maža dalis to ką privalo daryti profesinė sąjunga įmonėje, tačiau įmonės profesinės sąjungos valdymo organus sudaro įmonės darbuotojai kuriems trūksta ne tik žinių, bet ir galimybių tinkamai atstovauti darbo kolektyvą. Taigi, pagrindiniai įmonės profesinės sąjungos tikslai yra formuluoti pačią problemą, o ją spręsti turi aukštesnis teritorinis šakinis, teritorinis ar net šakinis profesinės sąjungos organas.

Teritorijos lygmuo. Kaip taisyklė įmonės profesinė sąjunga neturi finansinių galimybių išlaikyti etatinį, nepriklausomą nuo darbdavio savo atstovą. Užsienyje profesinės sąjungos pirminę organizaciją sudaro visos pagal interesus (šaką) veikiančios profesinės sąjungos. Pavyzdžiui apskrities (miesto, rajono) pramonės ar biudžetinių organizacijų profesinė sąjunga. Tokios profesinės sąjungos padaliniai veikia tos šakos apskrities (miesto ar rajono) pramonės ar biudžetinėse įmonėse. Tai būtų teritorinė – šakinė profesinė sąjunga. Vienareikšmiškai tokia profesinė sąjunga turi ženkliai didesnę derybinę galią nei vienos įmonės profesinė sąjunga. Ji jau gali turėti ir etatinį pirmininką. Tokia profesinė sąjunga kartu su įmonės profesine sąjunga turėtų dalyvauti ruošiant ir pasirašant įmonės kolektyvinę sutartį, užtikrinti kartu su teritorine ir šakine profesine sąjunga jos kontrolę ir vykdymą. Norint daryti įtaką vietinei politinei valdžiai teritorinės šakinės Profsąjunginės organizacijos jungiasi sudarydamos teritorinę profesinę sąjungą. Tokia organizacija jau gali daryti įtaką atstovaujant darbuotojus visoje teritorijoje. Ji gali turėti įstatymų ir kolektyvinių sutarčių priežiūros inspekcijas, teisinės pagalbos tarnybas. Taigi, įmonės profesinė sąjunga formuluoja įmonės darbuotojų problemas, o jas spręsti turi teritorinė šakinė ar teritorinė profesinė sąjunga.

Šakos lygmuo. Civilizuotame pasaulyje dėl atlyginimų dydžio ir apmokėjimo sistemos deramasi šakos lygyje. Įstatymas numato, kad šakos lygyje deramasi ir nustatomos (LR DK 50 str.):

1) darbo apmokėjimo, darbo ir poilsio laiko, darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygos;

2) darbo apmokėjimo sistema kainų, infliacijos didėjimo atvejais;

3) specialybės įgijimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo sąlygos;

4) socialinės partnerystės rėmimo priemonės, padedančios išvengti kolektyvinių ginčų, streikų;

5) darbo normų, išdirbto laiko, aptarnavimo, darbuotojų skaičiaus nustatymo, pakeitimo ir peržiūrėjimo tvarka;

6) kitos šalims svarbios darbo, socialinės ir ekonominės sąlygos;

7) jos keitimo ir papildymo tvarka, galiojimo terminas, vykdymo kontrolė, atsakomybė už susitarimo pažeidimą ir kt.

Šakos profesinės sąjungos derybinė galia ir derybų rezultatai priklauso nuo teritorinių – šakinių padalinių stiprumo jų veiksmų koordinacijos ir solidarumo su kitomis šakomis ir teritorijomis. Pažymėtina, kad įmonės kolektyvinė sutartis yra lengvai ir efektingai sudaroma jei egzistuoja sudaryta šakos kolektyvinė sutartis. Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos tikslas šiame profsąjunginio judėjimo vystimosi etape ir yra sudarymas bent metmenų lygyje šių sutarčių.

Respublikinis lygmuo. Darbuotojo profesinės, ekonominės bei socialines teisės bei interesai turi būti ginami ir priimant įstatymus, biudžetą, LR Vyriausybės nutarimus. Verslo, LR Vyriausybės ir darbuotojų interesai privalo būti derinami sudarant Nacionalinę kolektyvinę sutartį. Nacionalinės kolektyvinės sutarties galiojimo laikotarpiu šie interesai derinami ir konfliktai reguliuojami šios sutarties nustatyta tvarka sudarytoje Trišalėje komisijoje.

Tinkamai atstovauti darbuotojų interesus gali tik kvalifikuotai ir gerai paruoštas profesinės sąjungos aktyvas. Visa tai ir profesinių sąjungų koordinavimas Respublikos mastu ir yra atliekama Respublikiniame lygmenyje.

Tai tik labai trumpa profsąjunginio judėjimo vizija kuri beje praktiškai gerai veikia visame civilizuotame pasaulyje. Norint Lietuvoje sukurti profesinių sąjungų judėjimą privalome susiorientuoti ir įvertinti esamą padėtį. Tik supratę, kad profsąjunginis judėjimas Lietuvoje yra silpnas, nerodantis jokių apčiuopiamų rezultatų (nėra Nacionalinės, šakų kolektyvinių sutarčių) perimsime Europos profsąjunginę patirtį. Suprasime kokių profesinių sąjungų mes norime. Kuriantis naujoms profesinėms sąjungoms ne kartą buvo klausiama, kokios profesinės sąjungos Jūs norėtumėte? Ar mums reikėtų profesinės sąjungos pastatą statyti greitai, bet iš šiaudų ar šakaliukų ir kapitališkai akmeninį kuriame gyventų ir mūsų vaikų vaikai. Atsakymas būdavo vienareikšmis – profesinės sąjungos pastatas turi būti tvirtas.

Pažymėtina, kad nauji Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos įstatai mūsų tikslais įvardija ne tik šakinių sutarčių, bet ir bendraujant su kitomis profesinėmis sąjungomis siekti Nacionalinės kolektyvinės sutarties sudarymo.

 

 

Anoniminė apklausa

Ar dalyvautumėte prasidėjus visuotiniam ar šakos streikui Lietuvoje?
 

Šiuo metu prisijungę

Mes turime 65 svečius prisijungusius